Vaikai, regėjimas ir išmanieji įrenginiai

“Tapsi aklas” – ne kartą visi esa girdėję iš savo tėvų, kai panorėdavo daryti tai, ką mėgsta daugelis vaikų – ilgai ir, jei įmanoma, netrukdomai žiūrėti televizorių. Tačiau oftalmologams nėra žinoma atvejai, kad nuo televizoriaus kas nors apako :) Tačiau pilnai gali nutikti, kad akis pradeda perštėti, kai valandų valandas sėdima prie televizoriaus ar kompiuterio. Taip atsitinka todėl, kad akys mirksės rečiau. Ašaros akies paviršiuje pasiskirsto mirksint, o kai mirksite mažiau, akys sudirgsta greičiau. Tačiau išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai gali padaryti ilgalaikę žalą vaikų akims, jei jie naudojami dažnai ir ilgą laiką. Maždaug 50% įtakos trumparegystei turi būtent gyvenimo būdas. Naudojant išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, akių atstumas iki ekrano yra ypatinga problema – labiau nei su televizoriumi, iki kurio atstumas yra didesnis, ar su knygomis. Jeigu nepavyksta išvengti elektroninių prietaisų, patariama rinktis kuo didesnį ekraną – kino teatrą, televizorių, monitorių ir tik kraštutiniais atvejais planšetę ar telefoną. Žiūrint į didelį ekraną akys mažiau įsitempia. Didelę reikšmę turi ir atstumas iki ekrano – telefoną ar planšetę mažyliai dažniausiai nori laikyti savo rankose, todėl sunku sukontroliuoti, kad ekranas nuo veido būtų nutolęs saugiu 40-ties cm atstumu. Kuo ekranas labiau nutolęs, tuo žala akims mažesnė. Taip pat svarbus ir žiūrėjimo kampas. Rekomenduojama, kad ekranas, į kurį žiūrima, turi būti ne tiesiai, o kiek žemiau akių lygio. Norint apsaugoti mažylių akis, labai svarbus tėvelių įsitraukimas – po skaitymo, rašymo, piešimo ar kitų užduotėlių reikėtų neleisti vaikui sėsti iš karto prie televizoriaus, kompiuterio ar žaisti telefonu. Po kiekvieno darbelio, kurio metu akys įsitempia, patariama pamirksėti, pasukioti akis, pažiūrėti į tolį, pro langą ar atsipalaiduoti ir pamasažuoti užmerktus akių vokus. Be to, vaikai kenčia ir nuo sudirgusių, pavargusių ir sausų akių, kai jie pernelyg daug naudojasi išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ar kompiuteriais. Miego problemos taip pat gali būti pasekmė, nes mėlynos šviesos kiekis ekranuose sumažina melatonino, miego hormono, išsiskyrimą. Tyrimų metu nustatyta, kad 6–12 mėnesių amžiaus kūdikiai, vakare patiriantys ekranų stimuliaciją, žymiai trumpiau miega nei tie, kurie tokios stimuliacijos nepatiria. Be to, prie ekranų praleidžiamas laikas gali sukelti ir priklausomybę. Suaugusieji tai suprasdami paprastai geba sąmoningai padėti telefoną ar kitą ekraną turintį prietaisą į šalį, bet to nesuprantantis 2–3 metų vaikas, jeigu jam buvo suteikta prieiga jais naudotis nuo pat kūdikystės, ekranų laiką vertina kaip įprastą veiklą ir nori ja užsiimti vis dažniau. Pirmais keleriais gyvenimo metais, ypatingai iki sulaukiant 3 metų amžiaus, vaikas vystosi itin sparčiai. Tuo metu vaiko mokymosi procesas vyksta aplinkos tyrinėjimo, tėvų stebėjimo ir jų imitavimo būdu. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas per daug laiko praleidžia prie ekranų, jo regėjimo laukas gali susiaurėti, gebėjimas stebėti kasdienes veiklas ir jose dalyvauti – slopti, o visa tai neigiamai veikia bendrą vaiko vystymąsi. Atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikai iki 2 metų amžiaus iš vaizdo įrašų išmoksta mažiau, nei mokantis gyvai iš kito žmogaus. Tyrimai taip pat parodė, kad nors vaikai, sulaukę 6 mėnesių amžiaus, paprastai jau stebi televizoriaus ekraną, iš tiesų jame rodomą turinį pradeda suprasti tik sulaukę maždaug 2 metų. Tai reiškia, kad kūdikių ir jaunesnių nei 2 metų amžiaus vaikų dėmesį tai, kas rodoma ekrane, patrauks, bet jie iš to nieko neišmoks. Oftalmologiniu požiūriu kompiuteriai, išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai visiškai netinkami vaikams iki trejų metų. Keturių–šešerių metų vaikai prie kompiuterio neturėtų praleisti daugiau nei 30 minučių per dieną. Pradinukams tai gali būti ne daugiau kaip viena valanda, o nuo maždaug dešimties metų – iki dviejų valandų per dieną. Vakare neturėtume žiūrėti į monitorių vieną ar dvi valandas prieš miegą. Reikia pripažinti, išmaniosios technologijos ir internetas – didelė šių laikų gyvenimo dalis ir, deja, dažnu atveju – neišvengiama. Siekiant apsaugoti vaikus nuo ekranus turinčių elektroninių prietaisų naudojimo poveikio nereikėtų nuneigti tiek jų naudos, tiek to, kad apsaugoti visu šimtu procentų gali būti itin sudėtinga. Taigi, svarbu išlaikyti balansą tarp prie ekranų leidžiamo laiko ir laiko, kai jie išjungti, bei atsižvelgti į kitus minėtus aspektus. Jei vaikai turi savo įrenginius, kuriuos išsineša iš namų, tėvai turėtų nustatyti aiškias taisykles arba apriboti naudojimo trukmę naudodami techninius nustatymus, pavyzdžiui, naudodami programėlę ar tėvų kontrolę. O jei vaikai naudojasi mobiliuoju /išmaniuoju telefonu, tai visada reikėtų derinti su neskaitmenine laisvalaikio veikla. Tėvai turėtų užtikrinti kokybišką miegą, tinkamą mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą. Per ilgas laikas prie ekranų gali neigiamai paveikti šiuos tris sveikos gyvensenos komponentus. Įrodyta, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia prie ekranų, valgo daugiau greitojo maisto ir mažiau vaisių bei daržovių, taip pat mažiau miega ir rečiau užsiima fizine veikla. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kūdikiai turėtų miegoti 14–17 valandų per dieną ir kelis kartus per dieną užsiimti aktyvia fizine veikla, įskaitant bent 30 minučių gulėjimą ant pilvo, 1–2 metų amžiaus vaikai turėtų miegodami praleisti 11–14 valandų per dieną ir aktyvia fizine veikla užsiimti mažiausiai 3 valandas per dieną, o 3–4 metų amžiaus vaikų miegas turėtų trukti 10–13 valandų per dieną, aktyvi fizinė veikla – bent 3 valandas per dieną, įskaitant bent vieną vidutinio ar stipraus intensyvumo fizinę veiklą. Žinoma, tėvai turėtų riboti ir savo pačių prie ekranų leidžiamo laiko trukmę. Maži vaikai savo elgesį modeliuoja pagal tai, kaip elgiasi jų tėvai. Tad jei vaikas matys, kad tėvai dažnai ir ilgai leidžia laiką prie ekranų, tokį elgesį jis laikys priimtinu ir norės daryti tą patį. Taigi, labai svarbu rodyti tinkamą pavyzdį.